Kreipimasis dėl Lietuvos partizanų memorialo Kryžkalnyje

2018 kovo 16

Lietuvos partizanai (per 50 000, Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis) kovodami dėl Lietuvos laisvės paaukojo savo gyvybes (žuvo apie 20 000), pusę jų nors ir išliko gyvi, tačiau po kankinimų ir kalinimų KGB rūsiuose, Sibiro bei Kazachstano lageriuose, sugrįžo į Lietuvą praradę sveikatą. Dar gyvi Lietuvos partizanai vis dar tikisi, pamatyti paminklą, pastatytą žuvusiems jų kovos draugams, kad ateities kartos žinotų, kokia buvo Lietuvos Nepriklausomybės kaina.

Visos Lietuvos partizanų vadas, faktiškai vykdęs okupuotos valstybės prezidento pareigas, Jonas Žemaitis-Vytautas vylėsi: „Jei ne dabar, tai už penkiasdešimties, už šimto metų Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus“.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms, Lietuvos kariuomenės 100-osios metinėms ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Deklaracijos 70-osioms metinėms, (1944 – 1953 Lietuvos partizanai buvo nepriklausomos Lietuvos kariuomenė, kovojusi prieš okupantus) Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio atstovai (pirmininkas Giedrius Gataveckas, valdybos nariai – Angelė Jakavonytė, Saulius Černa), Tėvynės partizanų laisvės kovos įamžinimo sąjungos pirmininkas Antanas Kliunka, ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas bei skulptorius Tadas Gutauskas) suorganizavome posėdį (posėdžio protokolą pridedame) dėl visos Lietuvos partizanų atminimo įamžinimo.

Posėdžio dalyvių nuomone, geriausia vieta paminklui yra Kryžkalnio k., Raseinių r., tame pačiame žemės sklype, kur jau pradėta statyti koplyčia su kryžiumi Kęstučio apygardos partizanų atminimui įamžinti. Žemės sklypą nuosavybės teise valdo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Tėvynės partizanų laivės kovos įamžinimo sąjunga. Šiuos žemės sklypus pirmiau minėtos organizacijos įsigijo už Lietuvos žmonių paaukotas lėšas.

Posėdžio dalyviai pritarė skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio pateikto Lietuvos partizanams atminti memorialo vizijai (pridedame). Svarbiausi memorialo simboliai – lietuviško kalavijo formos obeliskas su auksuotu vyčio kryžiumi viršūnėje ir apie 20 000 partizanų įamžinanti atminimo siena su nežinomo partizano kapu.

Atsižvelgiant į tai, kad tą žemės sklypo dalį, kurioje bus statomas memorialas, nuosavybės teise valdo Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir Tėvynės partizanų laivės kovos įamžinimo sąjunga, šio organizacijos nusprendė apsijungti ir Lietuvos partizanams memorialo statybą organizuos Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, vadovaujamas Giedriaus Gatavecko.

Įgyvendinus Lietuvos partizanų memorialo projektą ir jį pabaigus, jis bus neatlygintinai perduotas Lietuvos valstybės žinion ir jos priežiūrai.

Mūsų kilniam tikslui pritaria Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija, Lietuvos politinių kalinių sąjunga, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Ginkluotojų Pajėgų asociacija, Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba, Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Šaulių sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Lietuvos Laisvės armija.

Kviečiame visus Lietuvos patriototus šalyje ir svetur paremti mūsų kilnų tikslą, prisijungti prie projekto bei prisidėti finansisškai prie jo įgyvendinmo. Aukoti galite apsilankę aukojimo puslapyje, ar:

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (įm. K.2907706500), Respublikos g. 17, tel: +370 65026474, bankas “Swedbank“, A/S LT 327300010109448557 (pavedimo paskirtis – “Parama partizanų memorialui Kryžkalnyje“).

Palaikymą projektui visų dvylikos visuomeninių organizacijų vadovai patvirtino parašais:

Giedrius Gataveckas (Lietuvos laisvės kovos sąjūdis), Ernestas Subačius (Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga), Vidmantas Samys (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija), Juozas Listavičius (Lietuvos politinių kalinių sąjunga), Kostas Mickevičius (Lietuvos Ginkluotojų Pajėgų asociacija), Algis Narutis (Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprintiLietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba), Vidmantas Žilius (Lietuvos Sąjūdis), Gvidas Rutkauskas (Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga), Gintaras Koryzna (Lietuvos Šaulių Sąjunga), Irena Giedraitienė (Lietuvos Laisvės armija).

Nuoširdžiai dėkojame Jums už paramą ir palaikymą!

Vilnius

2017 m. Lapkričio 20 d.

Kreipimasis į visuomenę dėl Kryžkalnio ( 1 ), 2017. 20.

Kreipimasis į visuomenę dėl Kryžkalnio ( 2 ), 2017. 20.

Kreipimasis į visuomenę dėl Kryžkalnio ( 3 ), 2017.12.

Naujienos ir pranešimai spaudai

Archyvas
Visus straipsnius galite rasti archyve, paspaudę čia
Partizanų memorialo vieta